Fwi ak legim nan bwat ak nan frizè yo souvan konsidere kòm mwens nourisan pase fwi ak legim fre. Men, se pa ka a.
Lavant manje nan bwat ak nan frizè yo te ogmante anpil nan dènye semèn yo pandan plis konsomatè ap fè pwovizyon manje ki ka konsève. Menm lavant nan frijidè yo ap ogmante. Men, sajès konvansyonèl anpil nan nou swiv se ke lè li rive fwi ak legim, pa gen anyen ki pi nourisan pase pwodui fre.
Èske manje pwodui nan bwat oswa nan frizè pa bon pou sante nou?
Fatima Hachem, ofisye nitrisyon ansyen nan Òganizasyon Nasyonzini pou Manje ak Agrikilti, te di ke lè nou pale de kesyon sa a, li enpòtan pou nou sonje ke rekòt yo pi nourisan nan moman yo rekòlte yo. Pwodui fre yo sibi chanjman fizik, fizyolojik ak chimik le pli vit ke yo keyi yo nan tè a oswa nan pyebwa a, ki se sous eleman nitritif ak enèji yo.
"Si legim yo rete sou etajè a twò lontan, valè nitrisyonèl legim fre yo ka pèdi lè yo kwit," Hashim te di.
Apre yo fin keyi l, yon fwi oswa yon legim toujou ap konsome epi dekonpoze pwòp eleman nitritif li yo pou kenbe selil li yo vivan. Epi gen kèk eleman nitritif ki detwi fasilman. Vitamin C ede kò a absòbe fè, bese nivo kolestewòl epi pwoteje kont radikal lib, epi li patikilyèman sansib a oksijèn ak limyè.
Refrijerasyon pwodui agrikòl yo ralanti pwosesis degradasyon eleman nitritif yo, epi vitès pèt eleman nitritif yo varye de pwodui a pwodui.
An 2007, Diane Barrett, yon ansyen chèchè nan syans ak teknoloji alimantè nan Inivèsite Kalifòni, Davis, te revize anpil etid sou kontni nitrisyonèl fwi ak legim fre, nan frizè, ak nan bwat. Li te jwenn ke epina pèdi 100 pousan nan kontni vitamin C li nan sèt jou si yo estoke li nan tanperati chanm 20 degre Sèlsiyis (68 degre Farennayt) ak 75 pousan si yo mete l nan frijidè. Men, an konparezon, kawòt pèdi sèlman 27 pousan nan kontni vitamin C yo apre yon semèn depo nan tanperati chanm.
Dat piblikasyon: 4 novanm 2022